- praierkas
- praíerkas sm. (1) Sb, Č, Švn, Knv, Krok; SD319 kelnių, sijono ar kito drabužio atsegama vieta, prarėžas, praskiepas, prairkas: Moterys siuvas sijonus su praíerkais Užp. Pinigų mašną išsitraukė boba iš praierko Lkč. Užsisek praíerką Ds. Šitas mano praíerkas tai atsisega ir atsisega Drsk. Tavo milinio užpakalis parplyšęs, tai kaip su praíerku ir vaikščioji Grdž.
Dictionary of the Lithuanian Language.